- stugis
- stùgis sm. (2) 1. Plšk žr. stugė: Dabar žagrė, o seniau tai stùgiais vadydavo: visa medinė, tik noragai geležiniai užmauti Erž. 2. stagaras: A vabalai nuėdė lapus, a kas, i liko stugiùkas, stegeriukas Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.